APIE HOLIVUDĄ IR KAM ALTERNATYVUS YRA STREIKAS Niujorke, Berlinalėje ir kitur susipažinau su dideliais Holivudo, Europos prodiuseriais ar režiseriais. Supratau, kad viskas įmanoma, kad yra tam tikros žaidimo taisyklės, pagal kurias veikia kino mašina, ir jeigu sudėlioji viską pagal jas, pirmyn. Tik tiek, kad tos žaidimo taisyklės yra gniaužiančios ir amoralios. Holivude scenarijus būtų taisomas tol, kol jame neliktų nieko originalaus, ir prodiuserio žodis čia visada bus paskutinis dėl visko, įskaitant aktorius. Šiaip, Holivudas tikrai nėra nepasiekiamas Lietuvos kūrėjams - jeigu yra noro, pirmyn, tik reikia suprasti kaip tai veikia. Jei norit, galiu paaiškinti. Veikia taip, kad jūs darysite mažo biudžeto filmą, t.y. 4 milijonų dolerių biudžeto. Per vakarėlį susipažinsit su Holivudo prodiuseriu ir kitą rytą jam ant stalo atnešit originalų filmo konceptą, labai hot subject, labai vizualų ir catchy scenarijaus aprašymą. Jei prodiuseris susidomės jis privers viską ištaisyti pagal industrijos standartus. Tada prodiuserio pažinčių dėka reiks įtikinti žvaigždę, kad ji vaidintų filme. Žvaigždei galima sumokėti vienkartinį minimalų honorarą, kad ji pasirašytų "option agreement" - t.y. toks susitarimas, kad vienus metus nuo pasirašymo jūs galite sakyti, kad ji sutinka vaidinti jūsų filme ieškant finansavimo, ir jeigu finansavimas bus rastas, jūs jai sumokėsit sutartą didelį honorarą. O jeigu nebus rastas, tai tiesiog žvaigždė jau gavo tą vienkartinį honorarą vien dėl to pažado. Kyla klausimas, kodėl žvaigždė norėtų vaidinti vos kelių milijonų dolerių filme? Todėl, kad žvaigždės vaidina arba dėl pinigų, arba dėl credibility ("įtikinamumo"), o credibility kuria arba labai meniški filmai, arba labai politiniai. Taip žvaigždė užsitikrina savo "karštumą", kritikų pagarbą, galų gale pretenduoja į Oskarą, o tokią karštą žvaigždę tada nori imti ir komerciniai filmai, taigi čia jokio stebuklo nėra. Julianne Moore, James Franco ir daugybė kitų super žvaigždžių vaidina mažo biudžeto filmuose būtent dėl šios priežasties. Taigi, su tokiu agreementu ir geru konceptu Holivudo prodiusas darys presales Europos teritorijoms - iš anksto parduos filmo rodymo teises skirtingiems platintojams Prancūzijoje, Vokietijoje ir t.t. Tada dar suras investuotoją, kuris duos pinigų nes tikės, kad filmas atsipirks ir iš pelno bus išmokėta daugiau, nei investavo. Arba kuris bus mafijos atstovas nelegaliai užsidirbęs pinigų ir norintis taip juos išplauti. Be to jūsų prodiuseris suplanuos filmavimą kokioj nors valstijoje, kur yra mokesčių lengvata skatinti vietos kino industriją, bet machinacijų būdu jis iš tikro dirbs tik su savo žmonėmis, tik tokiu būdu stambiai sutaupys. Tai štai prašau Holivudo receptas ir metodai - nieko čia stebuklingo ir neįmanomo. Tik primenu - scenarijus bus perrašytas scenaristų komandos su prodiuserio patvirtinimu. Režisierius čia spręs nedaug. Tuo tarpu Europoje dominuoja kitoks finansavimo modelis - koprodukcijos, kurios daromos tik tam, kad gauti skirtingų šalių valstybinį finansavimą - pavyzdžiui, filmuoji filmą Lietuvoje, bet imi vokiečių kūrybinę grupę ir aktorę, kuri išvis nekalba lietuviškai, bet vaidina lietuvę, nes reikia įgyvendinti vokiško finansavimo reikalavimus. Taip biudžetas yra padengiamas valstybės lėšų, nors kartu jis yra dirbtinai išpūstas, nes juk viską filmuoti Lietuvoje su lietuviais būtų pigiau, o profesionalų čia tikrai yra. Ir tokie išpūsti biudžetai niekada neatsiperka. Absoliuti dauguma Europos filmų neatsiperka ir yra kuriami tik dėl valstybės lėšų. Taip, Europoje režisierius gali spręsti viską, nes prodiuseriai dažniausiai gerbia autorinio kino tradiciją, kur režisierius yra pagrindinis autorius. Bet vis dėlto toks koprodukcijos modelis lygiai taip pat verčia daryti jokia logika neparemtus kompromisus, dirbti ne su tais žmonėmis, kuriais norėtum, ne toje šalyje ir t.t. Man nepatinka abu šie finansavimo, kino kūrimo modeliai dėl išvardintų priežasčių. Ir kai vysčiau Streiko scenarijų, daug galvojau, koks galėtų būti alternatyvus būdas kurti kiną be tokių kompromisų. Mano atsakymas toks - daryti mažo biudžeto kiną Lietuvoje, kuris būtų komerciškai patrauklus vietos rinkoje, o kitur veiktų kino festivaliuose. Ilgainiui užsidirbti europietiško kino autoriaus vardą, sudominti ir užsienio kino teatrus, kartu išlaikant savo nepriklausomybę. Taigi viskas, ką šiuos metus dariau, ir yra šitas alternatyvus kino kūrimo planas. Ar jis pasiteisins, sužinosiu labai greitai. Reikia bent šiek tiek užsidirbti iš platinimo Lietuvoje, kad galėčiau toliau taip kurti. Tad lauksiu jūsų palaikymo.
Posted on: Sat, 31 Aug 2013 12:17:55 +0000