Aš esu taip vadinamos tautinės mokyklos auklėtinis. Prisimenu kaip kokių 9 metų būdamas skaičiau LTSR istorijos vadovėlį penktokams, kuriame Žalgirio mūšį aprašė tūlas Vytautas Petkevičius. Prisimenu kaip tada nustebau sužinojęs, kad šiame mūšyje be lietuvių dalyvavo dar ir lenkai... Tada ir mpradėjo kilti klausimas - o tai kuo skiriasi lietuviai, nuo kokių tai latvių ar lenkų. Plaukai, veido bruožai, ūgis, charakteris? Iš esmės gavau paprastą atsakymą ir, kas gi kitas, davė jį lietuvių kalbos mokytoja - mūsų skirtumas yra kalba. Kaip čia neprisiminsi minčių apie tai, kad kalba yra kažkas švento, tačiau man visada kalba atrodė kaip instrumentas, kaip įrankis. Laimėtas Žalgirio mūšis? Puiku! vieninteliai iš baltų atsilaikėme prieš visos Europos riterių spaudimą (iš tiesų tai aš pasakyčiau kiek kitaip - ne visos Europos riterių, o riterių iš visos Europos). Nugi super. Latviai ir estai neatsilaikė ir patys matote kokia bloga demografinė situacija pas juos yra einamaisiais 2013 metais - rusų žiauriai daug. O visa tai rašau, kad aš neprisimenu per 23 metus tokio laikotarpio kai pas mus buvo vykdoma tokia antirusiška propaganda. Iš karto pasakau - palaikau Lietuvos integraciją į ES ir NATO, o Rusija yra agresyvi kaimynė, kelianti Lietuvai grėsmę. Tačiau visgi mane stebina tas puolimas, kuris nukreiptas ne tiek į rusiškąjį imperializmą, kiek į rusišką kultūrą. Būten kultūrą su visomis savo atmainomis. Eiti į Kirkorovo koncertą? Nieko ten gero, bet tai kaip su tautiniais Zakarauskais, Katunskytėmis ir Kučinskais? Iš esmės tai irgi rusiškos, sovietinio periodo pop-kultūros, paveldas, nevykusiai kopijuojantis tas pačias pugačiovas, zadornovus ir kirkorovus. Dabar uždaryti savo pastebėjimą noriu Žižeko mintimi - mes esame ko nors priešais tol, kol neišklausėme jo istorijos. Šiuo metu vis daugiau žmonių nesupranta rusiškai. Net ir būdami savo mentalitetu tais pačiais lietuviškai kalbančiais rusais jie nebegali suprasti jiems dainuojamos Pugačiovos istorijos, kad karaliai viską gali. Jie tik girdi melodiją ir mato vaizdą, kuris jiems kažkuo yra artimas. Bet kas tame yra tokio artimo jiems šiandienos dvidešimtmečiai jau nebesupranta. Jie jau nebesupranta jiems pasakojamos rusiškos istorijos, tačiau jie dar nepasiruošę klausytis kitokio, kuri nors ir suprantama kaip kalba (turiu omenyje anglų kalbą), bet svetima kaip mentalitetas. Taigi situacija fifty-fifty. Situacija, kurioje kovos už žmonių sielas paaštrėjimas yra neišvengiamas.
Posted on: Sun, 27 Oct 2013 22:18:46 +0000
Trending Topics
Recently Viewed Topics
© 2015