"Faktas, kad turime skirtingus ateities spėjimo sugebėjimus, nestebina. Vieniems kortuojant sekasi labiau, kiti pasmerkti nuolat pralaimėti. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip grynos sėkmės apraiška, tačiau JAV mokslininkai atliko kelis tyrimus, kurie šią nuomonę paneigia. Amerikiečių tyrėjai pabandė išsiaiškinti, kaip sugebėjimas nuspėti netolimą ateitį siejasi su smegenų veikla ir kitomis asmenybės savybėmis. Vašingtono universiteto profesorius Jeffrey M. Zacksas atliko mokslinį tyrimą ir padarė išvadą, kad visa paslaptis yra žmogaus gebėjimas įžvelgti ryšius tarp mikroįvykių ir nuolat atnaujinti pasąmonės peršamas hipotezes. Savanoriams buvo rodomas vaizdo klipas, kuriame herojai vykdo įprastinius veiksmus: vaikas iš kubelių stato namą, kažkas plauna automobilį ar tiesiog vedžioja šunį. Tam tikru momentu vaizdo klipas būdavo sustabdomas ir tyrimo dalyvių klausiama apie tolesnę įvykių eigą. Beje, skyrėsi vaizdo stabdymo laikas: pirmu atveju herojai sustingdavo įprasto veiksmo viduryje, o antru - iki pabaigos likus 2 sekundėms. Kai veiksmas sustodavo per vidurį, smegenyse nieko ypatingo neįvykdavo, tačiau jį sustabdžius prieš pat pabaigą tomografas rodydavo centrinės tamsiosios smegenų dalies aktyvumą. „Žinoma, kad ši smegenų dalis atsakinga už du dalykus. Pirmiausia, ji valdo ilgalaikę atmintį. Tarkim, ėjau ir užkliuvau už šviestuvo. Smegenys privalo įsiminti, kur jis kabo, ir „vadovauti“ jų turėtojui, kad kitą kartą kakta liktų sveika. Kita vertus, tamsioji centrinė smegenų dalis atlieka operatyvinės atminties funkciją, kai būtina susikoncentruoti, sutelkti dėmesį. Ši funkcija mūsų tyrimuose itin svarbi“, - sako J. M. Zacksas. Prieš šimtmetį psichologas WiIliamas Jamesas taip pat teigė, kad vienos minties skirtis nuo kitos yra beveik neaptinkama, tačiau būtent ji ir yra lemiama tiriant žmogaus galias nuspėti ateitį. Tarkim, jūs žaidžiate kortomis. Jeigu esate nepatyręs žaidėjas, tai visi priešininko gestai, veiksmai, žodžiai atrodys kaip nepertraukiama seka ir tik prieš dedant kitą kortą jums reikės tamsiosios smegenų dalies hipotezės. Kitaip tariant, klausimas „Kas toliau?“ smegenims bus užduotas tik vieną kartą. Patyrusio žaidėjo smegenys ir dėmesys veikia kiek kitaip. Tamsioji jų dalis klausimą „Kas toliau?“ užduoda gerokai dažniau. Tai grynai pasąmoninis procesas, kurio metu „juodoji substancija“ smegenų žievę (sąmonę) nuolat klibina tarsi klausdama: „Ar ne metas keisti hipotezę?“ Priešininkas pasikasė ausį - tai naujas atskaitos taškas! Vadinasi, spėjimas pasikeitė. Jis kažką sumurmėjo - vėl skirtis, tad reiškia, jog jis dabar planuoja daryti ką nors kita nei prieš kelias sekundes. Kortas perėmė iš vienos rankos į kitą - naujas riboženklis kitai hipotezei. Ir taip be pabaigos... Būtent dėl to atėjus laikui dėti kortą nepatyręs žaidėjas turės vieną hipotezę, o patyręs - kitą. Tiesiog pirmojo smegenys priešininko veiksmuose įžvelgė vieną riboženklį, o antrojo, patyrusio, žaidėjo smegenys hipotezes keitė net kelis šimtus kartų. J. M. Zaksas tyrimo išvadose teigia, kad spėjimo (hipotezės) sėkmė priklauso nuo dviejų veiksnių: dėmesio ir patirties. Nors „juodosios substancijos“ funkcijos atliekamos pasąmonės lygmeniu, tačiau galima daryti prielaidą, kad dėmesio koncentravimas ir sąmoningas vis naujų hipotezių kėlimas galėtų būti tinkamas kelias ugdant savo ateities spėjimo galias. Taigi, pasirinkę „profesionalaus spėjiko“ profesiją geriausiai tobulėsite kaupdami patirtį (kortų atveju tiesiog reikalinga daugiau laiko praleisti kortuojant) ir lavindami pastabumą. Beje, Vašingtono universitete toliau vykdomi tyrimai, susiję būtent su pastabumo ugdymu. Savanoriai privalės išeiti specialų pastabumo ir dėmesio koncentracijos kursą, o tada vėl bus kartojamas jau aprašytas eksperimentas, kai tiriamiesiems rodomi kasdieniai kitų žmonių veiksmai ir sustabdžius vaizdo klipą jie turi nuspėti, kas įvyks už kelių sekundžių. Labai tikėtina, kad po tam tikrų pastabumo lavinimo pratybų gerėja žmogaus pasąmoninis gebėjimas nuspėti netolimą ateitį. Anot tyrėjų, būtų sunku paneigti, kad dažnai mistifikuojamas kai kurių žmonių sugebėjimas atspėti tolimą ateitį iš tikrųjų veikia pagal tą pačią schemą. Dėmesingumas aplinkai ir nuolatinis hipotezių atnaujinimas juos atveda prie teisingo spėjimo, kuris šiuo atveju vadintinas pranašyste. Kita vertus, W. Jameso teiginys, kad būtina pajusti skirtį (ribą) tarp minties ir įvykio, taip pat labai svarbus. Identifikavę „riboženklį“ ir iš naujo interpretavę hipotezę galime būti tikri dėl ateities. Ji bus priversta kilstelėti savo neperregimą šydą... ■" Valdas Kilpys Kažin ar ilgalaikių tikslų gyvenime užsibrėžimą ir atkaklų siekį juos įgyvendinti, taipogi galime laikyti atsisakymu kelti tarpines hipotezes ir reguliariai atnaujinti savo spėjimus bei prognozes įvertinant eigoje gaunamą naują informaciją apie besikeičiančias gyvenimo aplinkybes?
Posted on: Thu, 12 Sep 2013 17:23:00 +0000
Trending Topics
Recently Viewed Topics
© 2015