Mūsų su Tavim istorija prasidėjo dar prieš man atsirandant. Manęs dar nebuvo, o tu jau labai manęs laukei. Turbūt laukei, kaip daugiau nieko ir niekada nelaukia per visą gyvenimą. Ir Tu jau mylėjai mane visa širdimi… Prispausdamas ausį prie mamos pilvo… Aš tiksliai žinau, kad kai aš pirmą kartą kažką šaukiau šiam pasauliui - Tu pravirkai iš laimės. Mama pasakojo, kad tu stovėjai po gimdymo namų langais ir kažką jai šaukei. Springdamas nuo Tave perpildančių jausmų. Tu mojavai gėlėmis, kurių negalima buvo perduoti į palatą ir dainavai dainas, kurių ji negirdėjo, nes langas neatsidarydavo. O tu, žinodamas tai, vis vien šaukei ir dainavai. Nuo vaikystės aš pamenu tavas rankas, laikančias mane virš lovytės arba kaip Tu mėtydavai mane, šaukiančią iš baimės ir nusotabos, iki pat dangaus. Ir visuomet žinodavau, kad Tu mane pagausi. Būtent Tu būdavai kantriausias ir atlaidžiausias iš visų mano mokytojų. Būtent tu išmokei mylėti ir pažinti šį pasaulį. Tu visuomet žinodavai, kaip manimi rūpintis. Na, kaip žinojai?! Stengeisi. Žinai, kartais man trūkdavo Tavęs ir tavo žodžių Aš žinau, kad Tu daug dirbi, tačiau aš žinau, kad Tu darai, tai dėl mūsų. Pameni pačią pirmą - rugsėjo pirmąją? Su kaspinais ir didžiuliais kardeliai? Per moksleivių rikiuotę Tu buvai labai išdidus ir juokingas, tarsi tai Tu eitum į pirmą klasę, o ne aš. Pameni mūsų barnius vyresnėse klasėse? Nuo Tavo žvilgsnio norėjau prasmegti žemėn, tačiau į mano gailų “tik nesakyk mamai”, Tu atsidusdavai… ir pridengdavai mane. Tu visada džiaugiesi mano sėkmėmis ir darai viską, kad aš Tavim didžiuočiausi. Ir aš didžiuojuosi Tavimi, nes tu moki mano mamą padaryti laiminga. Tu išmokei mane gerbti ne tik savo gyvenimą, bet ir kitų gyvenimus. Tavo pamokos amžiams liko mano atminty. Nors, kartais Tu pats taip vairuoji automobilį, kad norisi čiupti diržą ir… Prisegti Tave. Tu gerbi mano pasirinkimą Netgi tuomet, ka aš maniau, kad visu geriausiu vyrus jau pasiemė mūsų mamos aš sutikau tą, kuris man primena tėvą. Jis - aišku ne Tu, tačiau žvelgdama į jį dažnai galvoju apie Tave. Aš pamenu pirmuosius žilus plaukus ant smilkinių ir visiškai jaunas akis, aš viską pamenu, aš visa tai pamenu, tėveli. Mano tėvas. Mano tėtis. Jis supras, jis visuomet palaikys, kad ir kas nutiktų. Jis - GALIA. Jis - ATRAMA. Tiesiog todėl, kad jis tėvas. Jis mano angelas sargas. Jis mao tvirtovė. KIEKVIENAM ŽMOGUI REIKALINGAS TĖVAS. TĖTIS, O NE ŽODIS. Ir žinai Jeigu manęs paklaus: ” Kieno tėtis geriausias pasaulyje?”, aš atsakysiu - “MANO”. Galbūt tai ne visai taip, tačiau aš esu savo tėčio patriotas! Tai yra ne mano kūryba, tačiau labai, labai artima širdžiai…
Posted on: Tue, 29 Oct 2013 23:57:22 +0000
Trending Topics
Recently Viewed Topics
© 2015