Taigi telegonija (gr. tele – toli + gonos – atsiradimas, kilmė), tėvinio organizmo, dalyvavusio ankstesniame kryžminime, požymių ir savybių pasireiškimas motininio individo palikuonyse (Tarptautinių žodžių žodynas, V., 1985). Telegonija enciklopedijose ir Vikipedijoje pristatoma kaip pseudo mokslas, prietaras ir šiuolaikinės genetikos paneigta teorija. Nepaisant to, kad visi selekcininkai išvedinėjantys naujas augalų ar gyvulių veisles, ją žino ir kruopščiai laikosi jos dėsningumų. Veisliniai gyvuliai ar šunys turi savo kilmės dokumentus, kurie pažymi, kad jų kilmė yra švari, o ne suteršta. Telegonijos reiškinys buvo pastebėtas daugiau kaip prieš 150 metų, kuomet Darvino bičiulis lordas Nortonas, norėdamas nustebinti pasaulį, nusprendė sukryžminti kumelę su zebru. Jis sukergė arabų kumelę turinčią anglų veislės priemaišą su zebru. Tačiau sensacijos nebuvo – kumelė nepastojo. Bandymai buvo nutraukti, ir juos būtų pamiršę. Tačiau po kelerių metų (!), kumelė atsivedė dryžuotus arkliukus nuo veislinių žirgų. Šis reiškinys buvo pavadintas telegonija. Vėliau bandymus kartojo kiti tyrinėtojai, o prancūzų biologas ir filosofas Feliksas Ladantekas (Félix Le Dantec) parašė knygą: „Individuali evoliucija ir paveldimumas ” („Évolution individuelle et hérédité ”), kurią išleido 1889 m. Skyriuje Telegonija arba pirmo patina įtaka Ladantekas aprašė panašius eksperimentus. Šunų augintojai, auginantys kilmingas šunų veisles, jau nuo seno žinojo, kad jei kilminga kalė pasibėgios su kiemsargiu, nors ji ir nepastos, jos veislė bus sugadinta. Užsiimantys balandžių veisimu šį faktą taip pat pasirodo puikiai žino. Jei praskrendantis balandis „pamaigė” veislinę balandžio patelę, tai tokia patelė paprasčiausiai išbrokuojama.
Posted on: Sat, 24 Aug 2013 17:48:01 +0000
Trending Topics
Recently Viewed Topics
© 2015