Tikroji „Chevrono“ pelno kaina 19 Paskelbta: 2013-02-18 23:13 - TopicsExpress



          

Tikroji „Chevrono“ pelno kaina 19 Paskelbta: 2013-02-18 23:13 Autorius: Ramunė Motiejūnaitė-Pekkinen Viename iš plakatų, iliustruojančių alternatyvią 2011 metų ataskaitą apie "Chevrono" veiklą, rašoma: "Naftos kompanijos neturi pažeidinėti žmogaus teisių. Ekvadoras, Birma, Indonezija, Nigerija". Nuotr. iš truecostofchevron Šią publikaciją Ramunė Motiejūnaitė-Pekkinen parengė pagal truecostofchevron medžiagą. Amerikos energetikos gigantė „Chevron“ - vienintelė iš visų pasaulinių naftos korporacijų, turinti unikalų reiškinį: visuomeninį judėjimą, vienijantį bendruomenes, nukentėjusias nuo šios kompanijos veiklos. Judėjimas atsirado daugiau nei prieš dešimtmetį ir pastaraisiais metais tik plečiasi, jo epicentras – interneto svetainė truecostofchevron, kurioje publikuojami pranešimai apie „Chevrono“ veiklą, pažeidusią bendruomenių interesus. Be to, kasmet per metinį korporacijos akcininkų susirinkimą (dažniausiai rengiamą gegužės mėnesį) vyksta protestai ir iš įvairių šalių suvažiavę aktyvistai akcininkams bando papasakoti, kokia kaina auginamas „Chevrono“ pelnas, ir įteikia reikalavimus. Bendruomenių ataskaitos sugula į metinį alternatyvųjį „Chevrono“ pranešimą. Pasak vieno jų, korporacijos pelnas nuo 2002-ųjų iki 2010 metų išaugo 1 581 proc. ir tai daroma žmonių bei gamtos sąskaita. Nors korporaciją dėl daromų klaidų persekioja milijoninės baudos, užuot investavusi į naujesnes, saugesnes ir švaresnes technologijas, milijardus ji leidžia samdyti daugybei teisininkų ir lobistų. Stengiasi išvengti mokesčių Skrupulų bendrovė neturi ir veikdama savo tėvynėje JAV. Tik didelėmis Ričmondo bendruomenės pastangomis teisme pavyko sustabdyti naftos perdirbimo gamyklos plėtrą ir su tuo susijusį taršos ir sveikatos problemų plitimą. Be to, „Chevronas“ nuo 2007-ųjų iki 2009-ųjų šioje vietovėje siekė 100 mln. dolerių mokesčių lengvatos, tačiau savivaldybė 2011 metais ne tik atmetė šį prašymą, bet ir apkaltino korporaciją, kad Ričmonde jos nekilnojamasis turtas buvo dirbtinai nuvertintas, ir nustatė, kad bendrovė savivaldybei skolinga 27 mln. litų. „Mes prašome „Chevrono“ sąžiningai mokėti vietos mokesčius ir leisti vietos valdžiai rūpintis bendruomenių poreikiais taip, kaip jai priklauso“, - rašoma 2011 metų judėjimo „The True Cost of Chevron“ (tikroji „Chevrono“ kaina) alternatyviajame pranešime. Stengiasi išvengti atsakomybės Tačiau tai nepalyginama su tuo, kas įvyko prie Brazilijos krantų 2011 metų lapkričio 7 dieną, kai į jūrą ištekėjo 480 tūkst. litrų naftos. Kai kurie apžvalgininkai šią nelaimę lygina su avarija Meksikos įlankoje, už kurią buvo atsakinga korporacija „British Petroleum“, tačiau žiniasklaidos dėmesio Brazilijos nelaimė nesulaukė tiek daug. Brazilijos nacionalinė naftininkų federacija, atstovaujanti 300 tūkstančių darbuotojų, 2012 metais kovą kreipėsi į federalinį teismą reikalaudama, kad būtų panaikintos koncesijos sutartys su „Chevronu“ žvalgyti ir išgauti žaliavinę naftą bei dujas. Po minėtos nelaimės „Chevrono“ vadovai bandė suversti visą kaltę valstybinei Brazilijos naftos bendrovei, tačiau kai tai nepavyko, buvo bandoma įtikinti, jog avarijos priežastimi buvo greičiau natūralus fenomenas (įtrūko okeano dugnas) nei techninis sprendimas. Tačiau vėliau buvo patvirtinta, kad nelaimės priežastis buvo sprendimas padidinti slėgį gręžinyje. Tarsi to dar būtų maža, „Chevrono“ vadovai Brazilijos valdžiai pademonstravo, kad nėra pasirengę veikti esant kritinei situacijai, ir leido suprasti, kad negali priimti sprendimų savarankiškai, šie turį būti aprobuojami pagrindinėje būstinėje Kalifornijoje. Be to, Brazilijos federalinės policijos teigimu, platformoms prižiūrėti „Chevronas“ samdo rangovų firmas, kuriose dirba daug darbuotojų iš užsienio, neturinčių leidimų dirbti, į šalį jie yra atvykę kaip turistai. Platforma, kurioje 2011 metų pabaigoje atsitiko nelaimė, buvo eksploatuojama kompanijos „Transocean“, tos pačios, kuri susijusi ir su didžiuliu naftos nuotėkiu Meksikos įlankoje 2010-aisiais. Filipinuose – kiauri vamzdynai 2010 metais Filipinuose aptiktas naftos nuotėkis iš Batango-Pandakano vamzdyno. Jį prižiūrinčiai bendrovei FPIC prireikė net keturių mėnesių, kad patvirtintų, jog į gruntą iš tiesų sunkiasi nafta. Šios naftos vamzdynų kompanijos dalis priklauso „Shell“ ir yra valdoma „Chevrono“. Beveik 3 milijonai litrų naftos produktų ištekėjo ir gal dar tebesisunkia į Bangkalo bendruomenės gruntinius vandenis. Net ir po daugelio mėnesių valymo darbų juos atlikusi užsienio bendrovė negalėjo pasakyti, kada vietovė bus visiškai išvalyta nuo atliekų. Be to, niekas nežino, ar nėra kito pralaidumo 45 metų senumo vamzdynuose. Filipinų įstatymai atsakomybę už aplinkos taršą numato ne tik tiesiogiai su tarša susijusiai bendrovei, bet ir jos savininkams. Tačiau nuo 2010 metų korporatyvinę socialinę atsakomybę deklaruojantis „Chevronas“ neturi aiškaus naftos sandėlio iškeldinimo plano ar kompensavimo už padarytus nuostolius grafiko. Filipinų visuomeninės organizacijos dalyvauja pasauliniame judėjime prieš „Chevrono“ taktiką ir tikisi, kad korporacija imsis atitinkamų veiksmų. Prieš metus įvyko sprogimas Nigerijoje Naujausia nelaimė, susijusi su „Chevronu“, - 2012 metų sausio mėnesį įvykęs sprogimas dujų platformoje Nigerijoje, per jį žuvo du darbuotojai. Tai įvyko dar nepraėjus metams nuo metinio 2011-ųjų „Chevrono“ pranešimo, kurio pagrindinė tema buvo naftos platformų saugumas. Po sprogimo korporacija tvirtino, kad daromi visi reikalingi žingsniai sprogimo padariniams pašalinti. „Chevronas“ daug dėmesio skyrė viešiesiems ryšiams, tačiau veiksmų, kurių reikėjo, buvo gerokai mažiau, nes okeano paviršius liepsnojo dar šešias savaites. Negyvos žuvys ir delfinai, ir mažiausiai vienas banginis – įrodymai, bylojantys, kad tai nebuvo vien nedidelis įvykis, o tikra katastrofa. Kovo 2 dieną liepsnų virš vandens nebebuvo matyti, tačiau „Chevronas“ negalėjo paaiškinti kodėl. Bendrovės atstovai spėliojo, kad galbūt uolų nuolaužos užgriuvo pažeistą gręžinį. Kadangi ugnis užgeso pati, o ne buvo užgesinta, nėra garantijų, kad ateityje dujų nuotėkis nesukels ir daugiau sprogimų. Nors korporacijos atstovai teigia, kad dujų nutekėjimo daugiau nėra, bendruomenė praneša, kad į vandens paviršių kyla burbuliukai ir juntamas negeras kvapas. 46 dienas liepsnojęs vanduo paveikė Koluamos 1 ir Koluamos 2 bendruomenes Bajelsos valstijoje: užnuodytas vanduo, nuniokota aplinka, sunaikinta gyvybė, žmonės sužlugdyti ir nusivylę. Koluamos vietovėje „Chevronas“ dirba nuo 1953-iųjų, kai buvo pradėtos seisminės operacijos. Dėl sprogdinimų bendruomenės buvo perkeltos ten, kur gyvena šiuo metu. 1963 metais kompanija rado naftos ir čia veikia iki šiol. Bendruomenių teigimu, jokios naudos iš „Chevrono“ buvimo jos nejaučia. Tai paneigdama korporacija išplatino pranešimą apie socialinę atsakomybę, jame teigiama, kad visame pasaulyje ji investavo 200 mln. dolerių bendruomenių programoms, kuriose daugiausiai dėmesio skiriama sveikatai, švietimui ir ekonominiam vystymuisi. Nigerijos įlankos bendruomenės klausia, kodėl jų nepasiekė minėtos programos? Gyventojai kvėpuoja dujomis Kazachstanas – deimantas „Chevrono“ karūnoje. Ketvirtis deklaruojamų kompanijos rezervų yra Kazachstane. „Chevronas“ yra didžiausia privati naftos kompanija šalyje, ji nors ir vaidina svarbų vaidmenį šalies ekonomikoje, tačiau gerokai apkartina piliečių gyvenimą. Už socialinę, ekologinę atsakomybę deklaruojančios įmonės fasado slypi nepatrauklūs faktai apie „Chevrono“ veiklą, kuri pažeidžia vietos gyventojų, darbuotojų teises ir smarkiai teršia aplinką. Jau devynerius metus Berezovkos kaimo, apie penkis kilometrus nutolusio nuo Karačiaganako naftos ir dujų kondensato telkinių, gyventojai kovoja už tai, kad būtų perkelti į švarią ir saugią aplinką. Kai tik telkiniai buvo pradėti eksploatuoti, 1 300 kaimo gyventojų sveikata smarkiai pablogėjo. Pasak nepriklausomų šaltinių, apie pusę gyventojų kenčia nuo chroniškų ligų. Tai vandenilio sulfato ir kitų toksinių medžiagų, kurios susijusios su naftos gavyba ir perdirbimu, poveikis. Tačiau valstybės ir KPO („Chevronas“ turi 20 proc. šios įmonės akcijų) monitoriai nerodo, kad oro užterštumas peržengtų ribas. Abejonių neišsklaidė ir 2011 metų pabaigoje sumontuotos dvi aplinkos stebėjimo stotys, nes gyventojai užuodžia dujas beveik kasdien. Ypač stiprus dujų kvapas, kad net nebuvo įmanoma būti lauke, buvo juntamas 2012-ųjų balandį. Bet štai KPO atsakė, kad jų prietaisai nefiksavo jokio užterštumo normų viršijimo. Dar viena problema – smegduobės, kurios pradėjo rastis 2010-ųjų pabaigoje Berezovkos kaime ir jo apylinkėse. Gyventojai mano, kad tai susiję su operacijų Karačaganake plėtra. KPO pastatė ženklus, perspėjančius apie smegduobes, tačiau tyrimas, kodėl jos randasi, nebuvo pradėtas. Kazachstano įstatymai numato, kad, pradėjus naftos ar dujų gavybą, kaimiečiai, gyvenantys sanitarinėje apsaugos zonoje, turi būti iškelti. Tačiau iki šiol nei vyriausybė, nei kompanija nieko nesiėmė. „Chevronas“ teisinasi tuo, kad yra tik vienas iš KPO konsorciumo dalininkų. Tačiau iš Tengizo kompanija iškeldino vietos gyventojus, kurie pakliuvo į rizikos zoną. Tai rodo, kad „Chevronas“ net toje pačioje šalyje taiko dvejopus standartus. Kita kompanija – TCO, kurios pusė priklauso „Chevronui“, taip pat turi ilgą poveikio aplinkai istoriją, tačiau čia yra ir kita – rangovų samdomų darbuotojų darbo sąlygų - problema. 2012 metų sausio mėnesį vienos Turkijos bendrovės darbuotojai pradėjo streiką, reikalaudami iki 500 dolerių pakelti algą. Vis dėlto ne vien mažas darbo užmokestis yra problema, bet ir darbuotojų gyvenimo sąlygos. Darbuotojų diskriminacija – ne vienetiniai atvejai rangovų kompanijose, dirbančiose kompanijai TCO. Pastaroji teisinasi, kad neva neturi teisės kištis į rangovų vidaus reikalus. Ji tikriausiai pamiršo apie kruvinus socialinius konfliktus Žanaozene 2011 metų gruodį ir Tengize 2006 metų spalį. Nevienodai apmokamų Turkijos ir Kazachstano darbuotojų susidūrimai turėjo skaudžių pasekmių: nusiaubti biurai, sumaitotos mašinos, sudeginti konteineriai ir daug sužeistųjų. Tai įvyko toje pačioje kompanijoje. Parengta pagal truecostofchevron medžiagą. Iš anglų kalbos vertė Ramunė Motiejūnaitė-Pekkinen
Posted on: Mon, 23 Sep 2013 10:00:45 +0000

Trending Topics



Recently Viewed Topics




© 2015