Tęsiant vaikų bausmių ir vaikų skatinimo temą. Pagyros ir dideli lūkesčiai taip pat yra savotiška bausmė, - ja buvau sodriai nubausta mokykloje. Iki tokio lygio, kad sykį privačioj mokykloj auklėtoja man iškvietė tokią ach*jenai jautrią psichologę, - ji sėdėdavo klasės gale, stebėdavo mane ir rašydavosi kažką į sąsiuvinį. Jos, supraskit, tyrė, ar aš adekvati, nes, nepaisant "visų talentų", pasakiau, kad tikrai nestosiu į "tarptautinius santykius arba teisę", kur stojo kone visi klasiokai, o noriu stoti tik į fotografiją. "Bet juk tu iššvaistysi tokį talentą, tai absurdas. Na bent jau stok į architektūrą, vis kažkaip SOLIDŽIAU skamba..." Dabar galvoju, - o jūs pasprinkit tais mano tariamais ar tikrais talentais. Aš puikiai gyvenu ir juos iššvaisčiusi. Ir iššvaisčiau juos su tokiu džiaugsmu, kad jos turbūt nepatikėtų. Aišku, tuomet jos man įteigė begalinę kaltę, kad, tik pamanykit, mano tėvai tiek sumokėjo už mokslus, o aš, pinda, sugalvojau būt menininke. Tai ir dėkoju gyvenimui už tėvus, kurie man tuo tikrai nelengvu metu pasakė: - Ilze, būk tu kuo nori, svarbiausia - būk laiminga.
Posted on: Tue, 08 Oct 2013 11:56:44 +0000
Trending Topics
Recently Viewed Topics
© 2015