Viktorija Kriukovaite Horan Niall ve tiau mano pieva mazyt :* Už lango krito paskutiniai rudens lapai. Sėdėdama ant suoliuko parke stebėjai praeinančius žmones, lapuose dūkstančius vaikus ir jautei šiltą rudeninį vėją kuris žaidė tavo palaiduose plaukuose taršydamas juos. Paėmei į rankas savo paltą kuris gulėjo ant suolo krašto ir truputi įsitepė, eidama spardei akmenukus kurie maišėsi tau po kojomis ir šypsojaisi, nežinai dėl ko. Nežiūrėdama kur eini atsitrenkei į kažką tvirto ir pargriuvai. Pajutai kaip stiprios rankos pakelia tave ir pastato ant žemės, bei nežemišką balsą: -Aš atsiprašau, nenorėjau. Pakėlei akis, ir pastebėjai kitas...tokias skirtingas nei tavo...tokias ryškiai žalias, kurios stebėjo tave, duobutes kurios vertė šypsotis tave ir vėl, galiausiai abu pradėjote juoktis. Net nežinodami vienas kito vardo, jūs buvote laimingi kartu. -Aš Harry. Ištiesė jis ranką tau ir nusišypsojo. -Malonu, aš Viktorija taip pat nusišypsai. Galiausiai apsisukę abu patraukėte į tą pačią pusę, besišnekučiuodami ir besidžiaugiantys gyvenimu. ~Overload♥
Posted on: Tue, 25 Jun 2013 15:15:35 +0000
Trending Topics
Recently Viewed Topics
© 2015