######Įžanga###### Šis pasakojimas apie du tipinius paaugliu vardu Tomas ir Remigijus. Jie yra emigrantai (du geriausi draugai). Dabar gyvena Olandijoje. Abu vaikai yra netekę savo mamų ir gyvena su tėčiais... Jiems yra po15 metų ir jie eina į devintą klasę. Mokosi nekaip bet svarbu ne tai... Jie labai mėgsta sportą ir puikiai žaidžia futbolą. Pats fulbolo stadionas yra prie pat galvės.. Vyksta paprasta futbolo trenituotė.. Per ją kamuolys nuosiridęna į gatvę o tuo metu nutinka tai ko nė vienas iš berniukų nesitikėjo... ######1 dalis###### Vyksta paprasta futbolo treniruotė. Staiga kamuolys nusiridęna į gatvę ir Tomas puolasi jo vytis. Eismas Olandijoje labai didelis (daug mašinų, dviračių ir taip toliau..). Kaip Tomas išbėga į gatvę atvažiuoja (labai dideliu greičiu) sunkvežimis ir Tada......................................... Visas kelias jau nuplautas raudonu krauju, o pats Tomas gal už 20 metrų nuo pačio sunkvežimio......................................................... Prie gatvės susirenka visi treniruotėja buvę vaikai ir pats treneria......... Telefonas jau surinktas numeriz 911 ir už 10 minučių greitosios pagalbos automobilis jau čia...... Tomas nereguoja, pulso nebėra, širdis jau sustojus... Jau atvažiuoja ir berniuko tėtis... Dabar ir pats tėtis liko be sūnaus, ir Remigijus liko be geriausio draugo........ Kitą dieną jau po laidotuvių vėl vyko futbolo treniruotė, bet joje nebuvo Remigijau... Jau 3 dienas jo nėra namuose... Remigijau tėtis kreipėsi į policiją, bet berniuko taip ir nerado... ######2 dalis###### 3 dienas Remigijau nebėra namuose. Jo tėtis netikėtai po sūnau pagalve rado raštęlį: "Kaip Tomas mirė negalėjau susitaikyti su ta mintimi, kad jo nebebus, tai gi ir išėjau.. Neieškokite manęs nes vistiek nerasite... Būsiu su Tomu ir niekas man nesutrugdys... Trečią diena jau būsiu su juo ir mama... Myliu tave labai, labai ir visada būsiu tavo širdelėje... Su meile- Remigijus" Tai perskaičius Remigijo tėčiui pkyšo širdis ir jis neteko paskutivės mažytės vilties kuri dar degė jo širdyje... Praėjo viena savaitė kaip nėra abiejų berniukų.... Tik staiga! Akys atsimerkė ir pamatė baltą apklotą... Ten buvo taip tamsu... Taip čia karstas.. Jis buvo pakastas 2 metrų gylyje ir niekas negalėjo girdėto Tomo... Bet tada... ######3 dalis###### Tada staiga jis atsidurė lake prie pat savo kapo ir suprato, kad buvo miręs... Tomo kūna dengė gražus juodas kostiumas, o rankoje jis laikė ražančių... Einat namų link jis pasisveikino su keleis jo pažystamais žmonėmis, bet jie net neregavo. Lyg jis būtų dvasia.. Kiek jis tik ėjo niekas jo.nematė, nieks negirdėjo ir nejautė.. Einat prie miškelio jis pamatė.................................................................................................................................................................................Remigijų! Jie pasisveikino ir vienas kitą puikiai girdėjo, jautė ir matė. Jie priėjo prie namų ir norėjo atidaryti dursis išgirdo už namo žolę plaunantį tėtį su dalgiu. Jie priėjo prie ir dalgis jiems perėžė kojas, bet jie nieko nejautė.. O iš kojų nebėgo kraujas.. Jie ėjo į namus ir staiga perėjo kiaurai medį ir iškart atsidūrė virtuvėje. Ten verkdama mama kepė blynus. Berniukai priėjo prie jos, uždėjo jai ranką ant peties ir... ######4 dalia###### Tada jie priėjo prie mamos ir padėjo ranką jei ant peties.. O tada ji su aštriu peiliu apsisuko ir kiauriau perėjo Tomą ir Remigijų... Tada jie suprato, kad yra ne žmonės, o...................................................................................................................................................................dvasios............ Ir staiga.......akys atsimerkė... Prieš jas baltavo baltos lubos, skido liūdna muzika, raudojo žmonės... Taip.....tai laidotuvės.. Tomo kūną dengė gražuhs ir juodas švarkas, o rankoje jis turėjo ražančių.. Šalia sėdėjo tėtis, Remigijus ir kiti pažystami žmonės. Tomas atsidėdo ir pasakė: "Kas čia vyksta?" Nustebę žmonės net apako ir visi puolė apkabinti Tomą ir nieko lyg nebūtų buvę...
Posted on: Mon, 22 Jul 2013 18:07:15 +0000
Trending Topics
Recently Viewed Topics
© 2015