Kai buvau mažas gal aštuonių, po pamokų nešdavau tėčiui pietus i darbą. Maršrutas buvo nedidelis, mažiau kilometro. Kartais eidavau su mama ir broliu. Kelione būdavo man visuomet ypatinga. Ne todėl, kad einant pro policijos komisariatą matydavau žiguliukus su švyturėliais, ir ne todėl, kad šalia klasioko namo buvo moteris nusipirkusi Citroen 2cv(ne bjaurųjį ančiuką, o IMPORTINĘ mašiną!!!!). Viskas dėl vieno kiemo, kuriame stovėjo jis. Baltas, nuvargęs, prisiglaudęs prie sienos, arba seno seimininko pamirštas dėl per dažno remonto, arba jauno šeimininko pamirštas dėl per dažno remonto, apšokinėtu stogu ir kapotu, sudriskusiomis raudonomis sėdynėmis zaz965 kupriukas...ir kas baisiausia, tai buvo pats nuostabiausias mano matytas automobilis! Tada ir prasidėjo. Turėtas didžiųjų Lietuvos miestu foto knygas Vilnius, Kaunas ir Klaipėda atidžiai įstudijavęs apibraukiau visus zaz965 tušinuku. Žinojau visose tarybiniuose filmuose, kada ir kur pravažios fone zaziukas. Mieste pastebėta kupriu, mintyse nešdavaus dar pora dienu ir t.t. Atėjo ta diena, kai tėtis nusprendė pirkti mūsų šeimai pirmąjį automobilį, tam žingsniui jis daug taupė ir galvojo. Aš kaip tik su juo važiavau žiurinėti kelis variantus, be abejonės mėgindamas įsiūlyti savo kandidatą, argumentuodamas i nedidele kainą. Vienu metu, mes užsukom i Naujojo uosto gatvėj esančią daliu parduotuve, jos kieme stovėjo pamirštas teptuku nudažytas juodas zaz965. Tėtis priėjo, pažiurėjo, tuo metu man širdis taip daužėsi, kad net išsigandau, pasimečiau, ir nebespėjau pažerti techniniu charakteristikų. Vėliau nusipirkom labai smagu vaz2101. Bet tai nenuramino manęs. Nenuramino ir skaudžios paieškos. Viena jų vos nesibaigė tragiškai. Radęs Kupriu idealaus stovio, važiuojantį ir su technikinę, nusprendžiau pasiskolinti tėčio mašina su kabliu(tuo metu lengvasis Rover), išsinuomoti priekaba, iš brolio pasiskolinti trūkstama pinigų suma, ir su draugu(galinčiu vairuot mašina su pakrauta priekaba) važioti i kitą galą Lietuvos. Žmona turėjo kartu važioti, tik atsitiktinumo dėka nevažiavo. Iki šiol dėl to esu dėkingas Dievui. Atvykus pirkinio, buvau pirma karta gyvenime pavėžintas, sutvarkius dokumentus, ir pakrovus mašina, aš pasidžiaugiau maždaug 20 minučių... būtent tiek truko kelione, kai išvažiavus į plentą, mus stiprus vėjo gūsis pradėjo blaškyti. Pasiblaškius apie 150 metru plentu nuo vieno kelkraščio link kito, mes nušokom nuo kelių metrų aukščio skardžio, nuo smūgio trūko visi keturi diržai laike zazo ratus prie priekabos, ir jis pradžioje trenkėsi priekiu i priekabos gervę, ore persivėtė per ja, ir su savo stogu nukrito ant mūsų mašinos galinio stogo dalies(mum nieko, bet jei žmona butu gale sėdėjus, butu tragedija). Iš zazo kėbulo nebeliko nieko. Norėdamas atstatyti nuostolius ir gražinti skolas, teko metus paplušėti, kol išpardaviau puse savo kaupto turto iš garažo. Prieš porą metų žmona pamačiusi mano nelaiminga siela pasiūlė susirasti tinkama variantą, kuriam nereikėtu didelių restauracijos investicijų. Taip pas mane atkeliavo idealiai nuotraukose atrodantis, visgi pradavimui nudažytas kuprius, kurį teko kaip reikiant patvarkyti iš vidaus. Ir aš žinau kad šitas kupriukas ilgam pas mane apsistojo. Dabar viską pergalvojus, galiu pasakyti du dalykus. Kiekviena karta atidarant vartus i garažą, mane užplūsta jausmas, kaip aš, aštuonmetis pirma syki pamatau savo svajonių mašina. Ir kitas dalykas, labai daug kas mato šy automobilį, be abejo kai kas nusijuokia (juk tai vienintelė mašina iš sovietu laikų kur nesigirdi variklio važiuojant, nes kelėnai ausis uždengia), bet labai dažnai tu pamatai žvilgsnį žmogaus, kuris savo šypsena ir keliu sekundžių sustingimu nukeliauja i savo studijų, mokyklos, ar šiaip jaunystės laikus. Būtent tas žvilgsnis, ir nostalgija tu žmonių motyvuoja krapštytis prie jo toliau. Ačiu labai mano žmonai už motyvacija nenuleist ranku, bei svajonės išsipildymą. Tėčiui už kantrybe visos vaikystės zyzimuose. Uošviukui už tūkstančius nemokamu konsultacijų, už įrankius, valandas praleistas taisant tiek mašina, tiek garažo kiaura stogą. Žilvinui už važiuoklės remontą. Valdui iš Salantų už fb konsultacijas. Pauliukui uz traliuką. Bei visiem kitiem kas matė, padėjo, palaikė, kam patiko :)
Posted on: Wed, 26 Jun 2013 19:00:57 +0000