Moteriška moteris. Kaip ją apibūdintumėte? Moteriška moteris man yra ta, kuri remiasi savo prigimtine jėga. Ji gyvena kiekvienoje iš mūsų. Tik, priklausomai nuo socializacijos proceso, nuo susiklosčiusios gyvenimo situacijos, ši moteris pasireiškia išorėje, veda mus per gyvenimą arba tūno viduje, laukdama savo realizacijos laiko. Moteriška moteris – ta, kuri turi vidinę išmintį. Moteriškumas – tai erdvė, laisvė, galimybės, spontaniškumas, nesibaigianti energija, kūrybiškumas, atvirumas, gebėjimas rūpintis, intuicija, empatija, tolerancija, kantrybė, chaosas, nenuspėjamumas... Tai viena kitai prieštaraujančių savybių ir pasirinkimų dermė. Tačiau šiuose prieštaravimuose matyti aiški kūrybos linija, gyvenimo kaip kūrybinio proceso įprasminimas. O kaip atrodytų nemoteriškai besielgianti moteris? Tai kategoriška, sausa moteris. Tokia ne ieško stiprybės savyje, bet bando ją „nukopijuoti“ iš vyriškojo pasaulio. Tai moteris, kuri nori viską kontroliuoti savo gyvenime, viską suplanuoti, nuspėti ir sureguliuoti. Ji neleidžia sau būti spontaniškai, pasiduoti silpnumui, nėra itin empatiška, negali ar nemoka dalintis savo išgyvenimais, jausmais, laiko juos „užrakinusi“ giliai viduje ir pati kenčia dėl to. Norėčiau atkreipti dėmesį, jog tai nėra pačių moterų kaltė, o greičiau socializacijos pasekmės. Mes, moterys, stengiamės tapti savarankiškos, būti lygiavertėmis partnerėmis, naudotis lygiomis teisėmis ir dažniausiai žvelgiame į vyrus kaip į puikų sėkmingo adaptavimosi sociume pavyzdį, tad imame kopijuoti jų elgesį. Iš čia kyla daugybė ironišką šypseną vyrų veiduose keliančių pavadinimų, tokių kaip „geležinė ledi“, ir stipresnių žodelių. O ką toks moterų elgesys rodo iš tikrųjų? Tai, jog dažnai automatiškai pasiduodame spaudimui iš išorės, pasirenkame lengviausią elgesio būdą, nesame laisvos, nes vadovaujamės svetimu – vyriškuoju – pasaulėvaizdžiu. Tai reiškia, kad moteris neturi savęs, savo subjektyvumo, savo nuomonės. Taip pat ir savo jėgos. Moteriška moteris ir vyriškas vyras – idealus derinys. Kaip to siekti? Kiekvienas iš jų – vyras ir moteris – turi remtis savo prigimtine jėga. Vyrams tai – struktūros kūrimas: aktyvumas, planavimas, skaičiavimas, faktų analizė, tikslo siekimas. Moterims tai – buvimas erdve: plastiškumas, spontaniškumas, tolerancija, intuicija, jausmingumas, procesas. Vyras kuria struktūrą, o moteris pildo ją, duoda gyvybę. Nevyksta jokia tarpusavio kova, nes abu papildo vienas kitą – pripažįsta savo ir kito stiprybę. Kas moteriai labiausiai trukdo kelyje į savęs lavinimą ir pažinimą? Pirmiausia, tai puikybė. Ji neleidžia pripažinti savo klaidų ir iš jų mokytis. Dar puikybė trukdo pažvelgti į kitą moterį ir joje pamatyti save tokią pat moterį kaip ir aš pati – gražią, kartais pavargusią, kenčiančią, besidžiaugiančią, liūdną... Dar viena iš kliūčių – savęs išaukštinimas. „Aš pati geriausia, gražiausia... Aš žinau geriausiai. Aš! Aš!“ Net jeigu tokie žodžiai ir nepasakomi, viduje jie „dega“ didelėmis raidėmis. Nuostatos ir mechanizmai labai stipriai įsitvirtinę – juos sunku „išrauti“. Nesibaigianti konkurencija, lyginimas ir vertinimas, lydintys anksčiau įvardytas kliūtis, įgauna didžiulę jėgą, jeigu juos palaikome ir skatiname. Todėl „miegas“ tampa labai gilus ir trukdo pamatyti savo unikalumą kaip realią duotybę ir prigimtinę jėgą. Iš „aukštybių“ nematyti gyvenimo realybės. Sureikšmindama save, paneigi kitus. Pavyzdžiui, atėjusi į svetimus namus, žiūrėk, jau užimi svetimą teritoriją – aiškini namų šeimininkei, kas pas ją blogai, kas gerai, o ką reikėtų keisti. Esame įpratę prie teiginio, kad moterys tarpusavyje konkuruoja. Jūs siūlote moterims ne kariauti, o draugauti. Kodėl? Moteris labiau yra sujungėja, o ne priešintoja. Stebint kitas moteris galima atrasti ir pažinti savo moteriškumą. Užtenka priimti tokią nuostatą: esu kiekviena mano sutikta moteris, t. y. tas savybes, kuriomis ji pasižymi, turiu ir aš. Tada judvi jau nebebūsite konkurentės. Kažkuo patinka kita moteris? Pagalvok: ar tai turiu ir aš? Kažkas erzina? Pažiūrėk į save – galbūt tai irgi turi? Žvelgti, kitos moters elgesį reikėtų ne nusiteikus: „Oi, kokia ji bloga, o aš kokia gera“, bet stebėti tai kaip reiškinį, iš kurio gali mokytis. Na, nepatinka, kai gatvėje sutikta moteris rėkia ant savo vaiko arba įkyriai priekaištauja savo vyrui? Pasistenk prisiminti situacijas, kuriose tu pati panašiai elgeisi. Pabandyk sužaisti kitą scenarijų: kaip kitaip būtų galima pasielgti šioje situacijoje? Labai svarbu savęs nevertinti – neteisti ar nuolat negirti. Tiesiog reikia stengtis pamatyti ir priimti save realią, t. y. tokią, kokia esi, – su visomis teigiamomis ir neigiamomis savybėmis. Nuolat užsiimant savistaba ir refleksija nelieka laiko konkurencijai: pamačius, kad toks daugialypis turimų savybių spektras, ima skleistis asmeninis unikalumas ir atsiranda galimybė pradėti savo idealios moters kūrimą – tapti moterimi, kokia svajoji būti. Tik ši kūryba vyksta vidu- je, subjektyviame pasaulyje, suvokiant save kaip moterį, o ne konkuruojant ir lyginant save su kitomis. Kokiais būdais galime lavinti moteriškumą pačios? Visų pirma reikia pamatyti save realią ir priimti tokią, kokia esi. Paskui – išmokti pamatyti kitą moterį. Labai veiksmingas būdas – susirasti draugę, kuri, kaip veidrodis, tau nuoširdžiai sakys, ką tavyje mato. Ji reikalinga ne tam, kad visąlaik sutiktum su jos nuomone, o tam, kad būtų žvilgsnis iš šalies, kad kažkas atspindėtų, sureaguotų į tavo elgesį. O kai jau yra reakcija, gali analizuoti, kodėl tai padarei. Tai reikalinga sąmoningumui ir budrumui palaikyti. Be to, atspindėjimas turėtų būti abipusis, pagrįstas begaliniu atvirumu. Labai naudinga dalyvauti grupiniuose užsiėmimuose, mokymuose, kuriuose yra tik moterys: vienu metu gali pamatyti daug skirtingų moterų ir jų elgesio modelių, nes moteris savo moteriškąją esmę gali pažinti per kitas. Apskritai būtina šviestis, lavintis, skaityti, tobulinti save kaip asmenybę. Moteriškumas siejamas su erotiškumu, todėl labai svarbu išsilaisvinti iš daugybės stereotipų, susijusių su kūnu, pačiai mylėti ir nesidrovėti jo. Stagnacija – mirtis moteriai, tad reikia neleisti sau sustingti, būtina nuolat atsinaujinti. Tam labai padeda bendravimas su draugėmis. Dar vienas svarbus moteriškumo lavinimo būdas – būti gražiai ir kurti grožį aplink save. Juk moteris – tai estetika, kūryba, tad neleisk sau būti abejingai aplinkai, kurioje esi ir gyveni. Kaip ir savo išvaizdai, muzikai, kurios klausaisi, apskritai – detalėms. Smulkmenų nėra. Yra abejingumas joms.
Posted on: Thu, 08 Aug 2013 06:08:33 +0000
Recently Viewed Topics
© 2015